- kaukorė
- 1 kaukõrė sm. (2) psn. 1. medinis indas lašiniams grūsti, grūstuvė, piesta: Kaukõrėj gera lašinius grūsti Kp. Negrūsk taip smarkiai, bo kaukõrė suplyš Svn. 2. medinis indas taukams ar sugrūstiems lašiniams laikyti: Sakus sugrandė tošinės kaukorėlės (į tošines kaukorėles) Kp. Valgo, visą kaukorę pasidėjęs Ob. Ogi liuika (pypkė) – kaip kaukõrė! Kp.
Dictionary of the Lithuanian Language.